- didžiaturtis
- didžiatur̃tis, -ė adj., smob. (2) Š kas turi didelį turtą, didžturtis: Buvo tiek laimingas, kiek neesti laimingas joks sveiką ir didžiaturtę žmoną vedęs Vaižg. Dabar jau jis buvo didžiaturtis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
didturtis — didtur̃tis, ė adj., smob. (2) Slnt žr. didžiaturtis: Didturčiui našliui duktę pažadėjo A1885,216 … Dictionary of the Lithuanian Language